- kriaunė
- kriaunė sf. žr. kriauna 1: Iš kaulų padirbina peiliams kriaunes I.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kriauna — kriaunà sf. (4) 1. ppr. pl. SD374, R255, KBII80, K, Brž, Pšl, Ėr, Ds peilio koto aptaisas, apdaras, dedamas iš abiejų koto pusių: Kriaunà – viena pusė kriaunų J. Visi peiliai turi medines ar ir gelžines kriaunas Vyž. Turiu peiliuką šviesiomis… … Dictionary of the Lithuanian Language